šventė


šventė
šveñtė sf. (2) KBII92, Rtr, šveñtės pl. (2) 1. iškilminga diena kokio nors žymaus istorinio ar valstybinio įvykio atminimui, garbei: Tautos šveñtė NdŽ. Šiandien mūsų šventė – Gegužės pirmoji J.Bil. Pergalės šveñtė 1.pl.: Gegužės šveñtėse laukėm jūsų atvažiuojant Krs. Nusipirko trobą, šveñtėms toms jau mieste gyvens Krš. Ažsiliks liš šešios nedėlios ik [revoliucijos] šveñtėm LzŽ. 2. džiaugsmas, smagumas, iškilminga nuotaika, pramoga kokia nors svarbia, malonia proga: Jeigu jau namuose siūdavo kriaučius, tai jau buvo namiškiam didelė šveñtė Sk. Kad keturi vyrai [vakarėlyje] būdavo – šveñtė (pakankamai jų)! Užv. Mano sieloj šiandien šventė B.Sruog. Didelė šventė buvo tą vakarą namuose, kai parsinešiau pirmąją įrištą knygą su pirmuoju savo apsakymu J.Balt. Šeimos šventė . Mūsų dienos – kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios S.Nėr.gera žadantis laikas, įvykis: Nelauk – nebus tos šveñtės Pg. Ne, tos šveñtės nebus! Žl. Kažno kada bus to šventė, kai tu padirbsi LTR(Ds). Dar toli toj šveñtė, kol duoną valgysim pilna burna Rod. Pagailėk, pagailėk piemenio! O manęs kada pagailėsi? Kada ateis tokia šventė? J.Balt. | Didelė čia šveñtė, kad nepadirbsi! Ds. Nedidelė čia šveñtė (menka bėda), ka tu neisi NmŽ. 3. koks nors didelis iškilmingas renginys: Jokūbinė darže buvo, kaip mes sakėm, lietuvių šveñtė Tlž. Miestelyje daug kur ant sienų kabojo plakatai apie šventę piliakalnyje, įvyksiančią tuoj po pamaldų J.Balt. Tą gerąją šveñtę (festivalį) padarė aną sekmadienį Krp. Mūsų dainų šventės – patys ryškiausi, reikšmingiausi kultūrinio gyvenimo įvykiai sp. Giesmių šveñtė buvo Dgp. Derliaus šventė – viena masiškiausių, iškilmingiausių ir turiningiausių profesinių švenčių respublikoje . Sporto šveñtė 1. Poezijos šventė . Žemdirbių šventė . Šveñtės tvarkdarys NdŽ. Gegužinėmis pats aš vadinu tam tikras gegužės mėnesio iškylų šventeles (plg. Joninės, Sekminės, Šeštinės) J.Jabl. 4. SD1177, SD359, KlG48, Sut, N, K, M, L, Š, LzŽ bažn. diena kokio nors religinio įvykio ar šventojo atminimui, religinė iškilmė: O buvo arti Velyka, šventė žydų VlnE50. Po tris kartus jūs man per metus šventę švęskite BB2Moz23,14. Ir [švęsi] šventę pirmos pjūvės javų, kurius ant lauko sėjai BB2Moz23,16. Riebumas (aukos riebalai) mano šventės netur pasilikti iki rytometo BB2Moz23,18. Idant vėl Viešpatis Dievas švenčiump anump dangujump amžino atilsėjimo jus nugabentų ir palydėtų DK81. Artinas šveñtė, ižg visų šveñčių didžiausio pagerbimo ir pagyrimo verta DP49. O šventė prėskienių, vadinama Velyka, buvo arti Ch1Luk22,1. Švento Petro ir Povilo šveñtė NdŽ. Ak ir čėsas bus: Joninių didelę šveñtę, kaip kiekviens žinai, poryt viešėdami švęsim K.Donel. Lapinių šventė Q319. Lapbūdžių šveñtė KII10. Palagų šveñtėje sutaiso keturias lapinyčias ties bažnyčia J. Šventę švenčiu R138,184, 182,251. Linksma šventė R147, 195. Švenčių rūbas, šventoms dienoms (dėvėjamas, apsivelkamas) R139, 183. Populiari buvo protestantų religinė brandos šventė – konfirmacija . Keliamoji (keltinė LKGI571) šveñtė NdŽ. Ta jau anims (latviams) ta garbingiausia šveñtė Jonai . Aje, ka buvo liūdniai, ka jau tų šveñčių nebuvo Klk. Daba jauniejai nebžino, nė kokios čia tos mūso šveñtės bėr Akm. Atėjus vasarai, šventė ir šventė Sln. Kermošius mūsum būna po metinei šveñtei Dv. Kūčia metų šveñtė, tai daro daug patrovų Dg. Pirma Velykų diena – didelė šveñtė Šmn. Čebatus audavosi tik per dideles šventès LKT208(Brt). Pyragą liūb kepti Velykoms, Kalėdoms, didžiosėms šveñtėms Trk. Šveñtei iškepa švarų grūdų duonytės LKT329(Mlt). Kitą kartą i kviečių pasisės, sau susipitliavos, ka šveñtėms Pkl. Velykoms nugnybdavo paršelį, i būdavo tikra šveñtė Trš. Valgom kaip šveñtėj: sviestą, sūrį, lašinius, visa ką Trgn. I šveñtei nei alaus, nei giros neturėdavom Ck. Šveñtei išsiaudžia margienį eilutėm Ad. Drobinį nešiodavo ir šveñtėj, ir kasdien Šmn. Jau aštuonnytes tais – tik per šventę stalą užsitiesia Slv. Žemaičiūse svietas, nudirbęs darbus, rudinį, spalių mėnesies gale, sako, kela gėrynę ir šventę šventa tokiu pragumu VoL192(S.Dauk). ^ Po šveñtės i šuo raišas (visko būna pramogaujant) Vn. Ką šveñtėj padarai, tą šiokioj išardai Aln. O kad tave šventė! (švelniai keikiant) LTR(Alk).švenčiama, nedirbama diena, šventadienis: Šveñtėj mes nedirbom par amžių Trgn. Šeštadienį, sekmadienį – nėr šveñtės (reikia dirbti): tokie orai, šieno sausumėlis! Mžš. Šveñtė nū, an darbo nereikia eit LzŽ. Šveñtėj neramu (nelinksma), nusbosta poteriai kalbėt Aln. Gal šiandiej bliūdai patys išsimazgos, kai šveñtė (juok.) PnmR. Tos šveñtės – i tos nematau: darbuos paskedus Mžš. Vis darbai – negali ir šveñtės dienoj pasilsėt Ds. I šveñtėj mala OG236. Rytoj šventė – išmiegosim; kur ketinom, ten nujosim LTR(Ktv). ^ Bernas žino, kada šventė, o gaspadinė – kada penktadienis LTR. Ir sena boba žino, kad nedėlioj šveñtė Pnd. Šiandien ne šveñtė, rytoj ne nedėlia Sdb. Slogos – ne liga, Užgavėnės – ne šveñtė Sk. Katei ir tinginiui visada šventė LTR(Vdk). Tinginiui visos dienos šventė LTR(Km). Jam dažnai šveñtė prie šveñtei (apie tinginį) Ds. Ne visada jums bus šveñtė 213. Be arklio šveñtė (nieko nedirbi), be karvės pasninkas Pvn, Erž. Be karvės badas, be arklio šveñtė PnmA, Ds. Ateis jum šventė be nedėlios, pavasaris be duonos KrvpP(Rtn). Kad būt metai švenčių ir maišas pinigų, tai būt ramu gyventie LTR(Slk). Kai ateis devynios dienos švenčių, tai tada pasilsėsi LTR.pl.: Kubilą alaus pridarysma, pakaks šveñtėm Sb. Linksmų šveñčių! NdŽ. Smagių šventelių! Db. Man nebuvo linksmos šveñtės A.Baran. Kartu sveikinu tave šventėmis ateinančių Kalėdų Žem. Šiokiądien gali ateiti, kad šveñtėm negali Mžš. Visus darbus skubina šveñtėm (iki Kalėdų) pabeigt Pv. Čia biškį su toms šveñtėms išsilaidėm Trk. Keliai Ziono yra pūsti, kadangi nėra nė vieno ant švenčių keliaujančio BBRd1,4. Buvo šveñtės [samdiniams] einamos į Kuršėnus Krš. Seniau gi tuos visas smulkias šventes švęsdavo Krč. Metinės tos šveñtės – ten Kalėdos, Velykos, o teip jau tų atlaidų nebėr . Kokios te šveñtės buvo, nežnau – visi giedojom Azr. Apie žydų šventès pabrangsta kiaušiniai Dkš. Sekminės dvi dieni būdavo šveñčių Gsč. ^ Po šveñčių kap po karo (netvarka) Mrj. Protel, protel, sugrįžk nors an didžiųjų šveñčių (sakoma labai neprotingai pasielgus) Trš. O kad jį šveñtės, tokį žmogų! Bsg. Ak, kad tave šveñtės, kad tave šveñtės – neapsižiūrėjau, ir sudegė pečiuje duona! Grl. Nebešersiu aš, tegul jum šveñtės, vežkit, kur noriat! Žg.pl. LL34 atostogos. 5. bažn. sekmadienis: Turgus buvo seradą, o kermošius šventìmi Lz. Par mėnesį dvi šventì yra [pamaldos], dvi šventì nėra Rsn. ^ Ar šveñtė ant žemės, ar padielnykas dangu[je], kas man i kas tau? BM122(Rz). Šventė pradeda, šventė ir baigia (savaitė) LTR(Sl). 6. prk. šventiška ramybė, tyla; baigtas reikalas: Vaikai, šveñtė! Kad nei vieno negirdėčiau! Ėr. | Padavei rublį, prasprogo (pragėrė), ir šveñtė (viskas baigta, nieko nebėra) Krš. Niekų prisiperkas – i šveñtė LKT100(Užv). Lig puse kaimo vandenio turiam, o nuo puse kaimo – šveñtė (nėra) Bsg. Al' kas ne kas – skepečiukės anė šveñtė (jokios nėra)! Jnšk. ^ Šventė pagal mišką (baigtas darbas) LTR(Krp).
◊ baubų̃ šveñtę švę̃sti bijoti: Baubų šventę šventi, daugiaus nieko! V.Piet.
geležìnės šveñtės rugiapjūtė: Pasilsėsma po geležinėm šventėm LMD(Ut).
ledų̃ šveñtė Ll bažn. trečioji ar ketvirtoji Velykų diena, skirta melstis, kad kruša javų neišmuštų: Par ledų̃ šveñtę žmonys atsinešdavo į bažnyčią javų varpų pašventyti Stak.
Visų̃ šveñtė (šveñtės) NdŽ bažn. Visi šventi: Prieš Visų̃ šventès uždarėm gyvulius Ktv. Piemenys [ganė] tik lig Visų̃ šveñtei Pb. Apie Visų̃ šveñtę parginiau karves sulijęs, o šalta – kelnės retutės, visa matosi par jas Pg.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • šventė — šveñtė dkt. Valstýbinė, tautõs, šeimõs šveñtė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šventė — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Auklėjimo forma, kai iškilmingai minimas reikšmingas valstybės, tautos, mokyklos, šeimos įvykis, asmeninė sukaktis. Šventės turi savo tradicijas, ritualus, sudaro galimybę kūrybingumui pasireikšti,… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • šventė — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Auklėjimo forma – iškilmingas reikšmingas valstybinės, tautinės, mokyklinės, šeimos, asmeninės datos paminėjimas. atitikmenys: angl. festival; holiday vok. Feier, f; Feiertag, m; Fest, n;… …   Sporto terminų žodynas

  • šventė — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Nekasdieniškas, dažniausiai papročio, tradicijos ar kitos visuomeninės normos nustatytas iškilmingas bendraujamojo pobūdžio renginys; švenčiama diena. atitikmenys: angl. festival; holiday vok.… …   Sporto terminų žodynas

  • Svente — Sp Sveñtė Ap Svente L Latvija …   Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė

  • Sventė — Sp Sveñtė Ap Svente L Latvija …   Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė

  • gimnastikos šventė — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Masinė gimnastikos šventė, kurios programą sudaro grupiniai gimnastikos pratimai. Gimnastikos šventei vadovauja Tarptautinė gimnastikos federacija. Pirmoji gimnastikos šventė įvyko 1953 m.… …   Sporto terminų žodynas

  • regioninė dainų šventė — statusas Aprobuotas sritis kultūros paveldas apibrėžtis Dainų šventė, organizuojama apskrities, krašto ar kitu mastu; sudėtinė rengimosi dainų šventėms dalis. šaltinis Lietuvos Respublikos dainų švenčių įstatymo projektas …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • Pabaltijiečių sporto šventė — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkų išeivių pirmosios varžybos, surengtos 1950 m. Toronte (Kanada). Pabaltijiečių sporto šventės programoje buvo vyrų bei moterų krepšinio ir tinklinio… …   Sporto terminų žodynas

  • Lietuvos dainų šventė — statusas Aprobuotas sritis kultūros paveldas apibrėžtis Tradiciškai susiklosčiusi meninių programų visuma, grindžiama geriausiais nacionalinės – tradicinės, mėgėjų ir profesionalios – kultūros kūriniais, susidedanti iš pagrindinių renginių… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)